- biktė
- ×bìktė (vok. dial. bicht) sf. (2) barimas: Jų vaikai gavo bìktės Brs.
Dictionary of the Lithuanian Language.
biktė
Look at other dictionaries:
biqueter — [bikte] v. intr. [CONJUG. jeter.] ÉTYM. D. i.; de bique, et suff. eter. ❖ ♦ Vx. Mettre bas (en parlant d une chèvre). || Les chèvres biquettent … Encyclopédie Universelle
biktas — ×bìktas sm. žr. biktė. ◊ į bìktą im̃ti barti: Im̃s tave į bìktą, t. y. į nagą, į vaksenę J … Dictionary of the Lithuanian Language
